Pirmosios meilės prisiminimai pasižymi ypatinga galia ir ryškumu, kurie dažnai laikui bėgant neišblėsta.
Šie vaizdai ir jausmai gali akimirksniu perkelti mus į praeitį, sukeldami visą eilę emocijų, praneša korespondentas.
Neurobiologiniu požiūriu pirmoji meilė ištinka tuo laikotarpiu, kai smegenys yra ypač plastiškos ir jautrios naujai patirčiai. Tuo metu susiformuoja galingi nerviniai ryšiai, susiejantys emocinius centrus, tokius kaip amigdala, su atlygio sistemomis, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka dopaminui.
Nuotrauka: Pixabay
Būtent dopaminas, vadinamas „malonumo hormonu”, sukuria tą priverstinę ir svaiginančią būseną, kuri mums asocijuojasi su įsimylėjimu. Jo išsiskyrimas smegenyse pirmiausia vyksta taip intensyviai, kad tiesiogine prasme „įrašo” patirtį į mūsų atmintį.
Pirmoji romantinė patirtis taip pat glaudžiai susijusi su tapatybės formavimosi ir savęs atradimo procesu jauname amžiuje. Pirmą kartą pamatome savo atspindį kito žmogaus akyse, todėl šie prisiminimai tampa esminiai mūsų tapatybei.
Psichologinis reiškinys „pirmagimio efektas” lemia, kad mūsų smegenys suteikia pradinei patirčiai didesnę reikšmę nei vėlesniems įvykiams. Pirmoji meilė tampa etalonu, su kuriuo nesąmoningai lyginame visus būsimus santykius, dažnai juos nepelnytai idealizuodami.
Šis idealizavimas yra apsauginis psichikos mechanizmas, leidžiantis mums išsaugoti vienos ryškiausių patirčių vientisumą ir vertę. Smegenys kruopščiai filtruoja prisiminimus, atsijodamos neigiamus momentus ir palikdamos daugiausia teigiamų ir nostalgiškų.
Prisiminimai apie pirmąją meilę dažnai pasitarnauja kaip emocinis inkaras, prie kurio grįžtame streso ar nepasitenkinimo dabarties laikais. Jie yra saugus prieglobstis, kuriame vėl galime pasijusti jauni, kupini vilties ir nerūpestingi.
Tokios nostalgiškos kelionės padeda mūsų psichikai susidoroti su dabartiniais sunkumais, nes primena mums apie gebėjimą stipriai jausti. Tačiau pernelyg didelis pasinėrimas į praeitį gali trukdyti užmegzti sveikus santykius dabartyje, nes sukuria nerealius lūkesčius.Dabartiniai tyrimai rodo, kad aktyviai prisimenant tam tikrus įvykius, jie iš tikrųjų perrašomi atmintyje, todėl tampa dar ryškesni. Kiekvieną kartą, kai mintimis grįžtame prie pirmosios meilės, nesąmoningai sustipriname šiuos nervinius kelius.
Norint palaikyti sveiką santykį su praeitimi, svarbu žinoti atminties ir emocijų mechanizmus. Praktikuodami sąmoningumą ir priimdami savo jausmus be vertinimo galite vertinti prisiminimus, neleisdami jiems dominuoti dabartyje.
Suprasdami psichologinius ir neurobiologinius prisiminimų pagrindus, galime valdyti jų poveikį. Šios žinios padeda atskirti gražius prisiminimus nuo realių šiuolaikinių santykių poreikių, grindžiamų šiandiena.
Apibendrinant galima teigti, kad pirmosios meilės prisiminimai yra sudėtinga neurobiologijos, raidos psichologijos ir atminties formavimosi mechanizmų sintezė. Jie yra svarbus mūsų asmeninio pasakojimo etapas, tačiau jų nostalgiška vertė neturėtų užgožti naujos laimės galimybių.
Taip pat skaitykite
- Kodėl nereikėtų girti vaiko už pažymius: į ką atkreipti dėmesį, kad motyvacija būtų tvari
- Kaip be žodžių suprasti tikruosius partnerio jausmus: 3 neverbaliniai signalai, kurie kalba garsiau už bet kokias frazes
