Daugeliui žmonių kyla nenugalimas noras suvalgyti gabalėlį duonos, net jei jie turi stiprią valią.
Šį potraukį sukelia sudėtingi biocheminiai procesai, vykstantys mūsų organizme, praneša korespondentas.
Šiuolaikinė duona dažnai gaminama iš rafinuotų miltų, kurie greitai virsta gliukoze. Staigus cukraus kiekio kraujyje šuolis sukelia tokį pat staigų insulino išsiskyrimą, kad jis būtų kompensuotas.
Nuotrauka:
Po greito pasisotinimo taip pat greitai atsiranda alkio jausmas, kuris verčia vėl griebtis duonos. Šis ciklas yra tarsi sūpuoklė, kurią sunku sustabdyti be sąmoningų pastangų.
Glitimas, esantis kviečiuose, skaidomas sudaro peptidus, vadinamus glutenomorfinais. Šios medžiagos gali prisijungti prie opioidinių receptorių smegenyse, sukeldamos lengvą euforijos ir pasitenkinimo jausmą. Smegenys pradeda sieti duonos vartojimą su malonumu ir taip formuojasi stabilus įprotis.
Duonos angliavandeniai skatina serotonino, neurotransmiterio, atsakingo už gerą nuotaiką ir ramybę, gamybą. Štai kodėl, kai esate įsitempę ar liūdni, ranka tiesiasi prie duonos kepalo, kurį smegenys suvokia kaip greitą ir patikimą paguodą.
Duonos atsisakymas iš pradžių gali sukelti abstinencijos simptomus, tokius kaip dirglumas, galvos skausmas ir įkyrios mintys apie maistą. Tai natūrali organizmo reakcija į pažįstamų medžiagų, stimuliuojančių malonumo centrus, tiekimo nutraukimą.
Ilgalaikis per didelis rafinuotos duonos vartojimas prisideda prie atsparumo insulinui išsivystymo, kai ląstelės nustoja tinkamai reaguoti į insuliną. Ši būklė yra pirmas žingsnis link 2 tipo diabeto ir rimtų medžiagų apykaitos sutrikimų.
Nuolatiniai gliukozės ir insulino šuoliai provokuoja organizmą kaupti energijos atsargas, daugiausia visceralinių riebalų pavidalu pilvo srityje. Šis nutukimo tipas laikomas pavojingiausiu širdies ir kraujagyslių sistemai ir bendrai sveikatai.
Norėdami ištrūkti iš užburto rato, pradėkite palaipsniui keisti baltą duoną daug skaidulų turinčiais pilno grūdo produktais. Skaidulos lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl padeda išvengti cukraus kiekio kraujyje šuolių ir ilgiau išlieka sotumo jausmas.
Į kiekvieną valgymą įtraukite pakankamai baltymų ir sveikų riebalų, kad užtikrintumėte nuolatinį sotumą be insulino šuolių. Laikui bėgant tai padės sureguliuoti medžiagų apykaitą ir sumažins potraukį greitiems angliavandeniams.
Sąmoningas valgymas ir tikrųjų emocijų, slypinčių už noro valgyti duonos, stebėjimas padeda nutraukti psichologinį ryšį. Kai suvokiate, kad duonoje ieškote ne maistinių medžiagų, o komforto ar streso malšinimo, tampa lengviau rasti alternatyvių būdų šiems poreikiams patenkinti.
Visiškas ir staigus atsisakymas retai kada būna veiksmingas ilgalaikėje perspektyvoje ir dažnai veda prie išsekimo. Daug produktyviau yra sukurti sąmoningo ir saikingo vartojimo strategiją, nesukeliančią kaltės ar nepritekliaus jausmo ir atsižvelgiančią tiek į fiziologinius, tiek į psichologinius priklausomybės aspektus.
Taip pat skaitykite
- Kaip gaminant maistą išlaikyti ryškias daržovių spalvas: mokslinis požiūris į kulinarinę estetiką
- Kaip ištaisyti persūdytą sriubą: kodėl ryžių maišelių metodas veikia geriau nei vandens įpylimas
