Apmaudas artimiesiems kyla dėl skausmingo neatitikimo tarp mūsų lūkesčių ir tikrojo kito asmens elgesio.
Nesąmoningai tikimės, kad mylimi žmonės numatys mūsų norus ir elgsis pagal mūsų pasaulio vaizdą, teigia korespondentas.
Šis psichologinis mechanizmas dažnai susiformuoja vaikystėje ir perkeliamas į suaugusiųjų santykius. Iš partnerių, draugų ar giminaičių tikimės tokios pat besąlygiškos paramos, kokią, mūsų manymu, turėjome gauti iš tėvų.
Nuotrauka: Pixabay
Apmaudas yra tam tikra gynybinė reakcija, kuri maskuoja labiau pažeidžiamus jausmus, pavyzdžiui, skausmą, baimę ar nusivylimą. Lengviau apkaltinti kitą nedėmesingumu nei pripažinti savo pažeidžiamumą ir meilės poreikį.
Neišsakyti lūkesčiai ir prielaidos, kad „geri reikšmingi kiti jau turėtų viską suprasti”, tampa pagrindiniais spąstais. Mintyse susikuriame tobulą scenarijų, bet retai juo dalijamės garsiai.
Kai tikrovė sugriauna šį trapų scenarijų, mūsų smegenys tai interpretuoja kaip asmeninį įžeidimą ar išdavystę. Jaučiamės neįvertinti, negerbiami arba mūsų poreikiai sąmoningai ignoruojami.
Fiziologiškai apmaudas sukelia organizmo reakciją į stresą, kurią lydi kortizolio išsiskyrimas. Tokia būsena gali sukelti raumenų įtampą, miego sutrikimus ir įkyrų situacijos kartojimą mintyse.
Lėtinis apmaudas naikina emocinį artumą ir sukuria nematomą sieną tarp žmonių. Susikaupusios nuoskaudos pamažu virsta nuolatiniu apmaudu, kuris užnuodija net pačius gražiausius prisiminimus.
Jei su nuoskauda nedirbama, ji gali peraugti į pasyvią agresiją, šaltumą ar visišką santykių žlugimą. Asmuo užsisklendžia aukos vaidmenyje, atimdamas iš savęs galimybę užgydyti žaizdą ir gyventi toliau.Pirmasis žingsnis įveikiant nuoskaudą yra pripažinti ir pripažinti faktą: „Aš buvau įžeistas”. Reikia sąžiningai savęs paklausti, kokie konkrečiai mano lūkesčiai nebuvo patenkinti ir ar jie apskritai buvo išsakyti.
Antrasis žingsnis apima atvirą ir nepaviršutinišką pokalbį su mylimu žmogumi, naudojant „savižinos” metodą. Užuot sakius: „Tu mane įskaudinai”, veiksmingiau yra pasakyti: „Aš jaučiausi įskaudintas, kai tai įvyko, nes man tai svarbu.
Trečiasis žingsnis – dirbti keičiant vidines nuostatas ir susitaikyti su tuo, kad net artimiausi žmonės ne visada gali skaityti mūsų mintis. Leidžiant kitiems klysti ir suteikiant teisę būti savimi, sumažėja nuoskaudų dažnumas ir intensyvumas.
Apmaudo mechanizmo supratimas suteikia jums laisvę pasirinkti, ar toliau kentėti, ar perimti atsakomybę už savo emocijas į savo rankas. Gebėjimas laiku atpažinti ir transformuoti apmaudą yra raktas į sveikų ir ilgalaikių santykių kūrimą.
Taip pat skaitykite
- Kodėl vyrams reikia pabūti vieniems: kaip vienatvė padeda atgauti protines jėgas ir emocinę pusiausvyrą
- Kodėl turėtumėte nustoti dalytis savo asmeninio gyvenimo detalėmis su draugėmis: kaip pertekliniai patarimai griauna pasitikėjimą poroje.
